Viltis ir tikėjimas, kad visados būsime laisvi. Viltis ir pasiryžimas, kad išsaugosime Lietuvą ir Jos žmones. Viltis ir noras, kad Lietuva nepaskęs Norvegijos vandenyse ir Airijos laukuose.

Paskutinėmis mokslo metų dienomis Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė minėjo Vilties ir gedulo dieną. Prisiminėme 1941 metų birželio 14-ąją, kada Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus. Tremtinio dalia ištiko ir mokyklos-daugiafunkcio centro vardatėvį – Prezidentą Aleksandrą Stulginskį bei Jo žmoną Oną. Pilietinę pamoką pradėjome prie Prezidento ir Jo žmonos kapo Kauno Panemunės kapinėse. Fleitos melodija pažadino viltį, kad vyturiais kilsim dangaus žydrumon. Prezidento Aleksandro Stulginskio ir Jo žmonos priminimas dukrai Aldonai laiške, kurį išsiuntė išvežami tėvai iš Naujosios Vilnios: „Atmink visur ir visada, kad esi katalikė ir lietuvė“, „Būk geras žmogus“ yra priminimas šiandieną mums visiems.

Šių metų Vilties ir gedulo minėjimo simbolis – Vilties angelas. Angelai nusileidę iš vaikų rankų teikia vilties, kad prievartinė tremtis nepasikartos.

Jolanta Urbanaitė

Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro

direktoriaus pavaduotoja ugdymui