Mąstymo įvairovei atvira mokykla

Informacijos amžiuje mokiniams nebereikia įsiminti didelio žinių kiekio, ir tai iš esmės keičia požiūrį į mokymą ir mokymąsi. Šiandien ypatingą svarbą įgauna ne žinių kaupimas, bet mokėjimas jas tinkamai panaudoti. Vertingais tampa gebėjimai mokytis, komunikuoti, savarankiškai spręsti problemas. Atsižvelgiant į ugdymo turinio kaitos prioritetus, bendrosios programos įpareigoja kurti ugdymo aplinką, orientuotą į daugiau mokymosi galimybių teikiantį procesą, kuris skatintų aktyvią mokinių veiklą ir savarankišką mąstymą. Tačiau didaktikos problemas analizuojantys ir tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad konstruktyviai suvokiamas mąstymo gebėjimų ugdymas dar nėra tapęs kasdiene ugdymo praktika ir tikrovėje labiau deklaruojamas nei įgyvendinamas. Todėl, suprantant mąstymo lavinimo svarbą, itin reikšmingais tampa mokinio mąstymo procesų pažinimas bei būdų tiems procesams efektyviai valdyti išmanymas.

Į klausimą, kaip patiems išmokti ir mokyti savo ugdytinius efektyviai, kūrybiškai mąstyti, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos mokytojams padėjo atsakyti dr. Audronė Allan, supažindinusi su mąstymo lavinimo metodologijos kūrėjo dr. Edward de Bono metodika. Mokykloje nuo 2007 metų veikia Efektyvaus mąstymo centras, kurio siekis teikti metodinę paramą mąstymo lavinimo srityje ne tik savo mokyklos mokytojams, bet ir skleisti inovacines idėjas visoje respublikoje. Jau gerą dešimtmetį, mokyklai gilinantis į mąstymo pažinimo ir lavinimo sritį, vyksta nuolatinai mokymai, vykdomi projektai, bendradarbiaujama su mokslininkais. Mokytojai aprūpinti metodine literatūra, mokomosiomis priemonėmis.

Mokyklos Efektyvaus mąstymo centro veikloje dalyvaujantys mokytojai mąstymo lavinimo strategijas taiko savo asmeninėje veikloje, integruoja į ugdymo turinį ar kitą pedagoginę veiklą. Parengtoje mąstymo lavinimo programoje numatytos kelios mąstymo lavinimo integravimo galimybės: mąstymo lavinimas integruojamas į dalykus, klasių auklėtojų veiklą, neformalų švietimą arba pasirenkamas kaip mokomasis dalykas. Programa įgyvendinama koncentriniu principu ir diegiama nuosekliai nuo pradinio ugdymo (1-4 klasė) iki pagrindinio ugdymo (5-10 klasė). Dr. Edwardo de Bono metodikos pagrindu parengtose mąstymo pamokose mokomasi dirbti su atskirais mąstymo įrankiais, atlikti konkrečias mąstymo operacijas, jungti jas į efektyvias sekas. Mąstymo įrankių įvaldymas praplečia mąstymo galimybes ir padidina jo efektyvumą. Palaipsniui nauji mąstymo įgūdžiai perauga į gebėjimus tam tikrus mąstymo veiksmus ir operacijas taikyti įvairiose situacijose : mokantis, planuojant karjerą, sprendžiant problemas, dirbant ir pan.

Ugdymo procese labai svarbus visuminis asmenybės ugdymas, svarbu atpažinti kiekvieno mokinio gebėjimus, vidinius mokymosi išteklius ir juos optimaliai panaudoti mokymosi sėkmei. Dr. Edwardo de Bono metodika duoda įrankius mąstymo lavinimui, o mąstymą atpažinti galima naudojant Ned Herrmann visuminio proto modelį, kuris grindžiamas proto segmentavimu į keturias dalis, atsakingas už tam tikras sitis. Keturios sritys atitinka žmogaus protinės veiklos logikos, organizavimo, kūrybos ir intuicijos sritis. Pagal jas nustatoma, kokį dominuojantį mąstymo profilį turi žmogus.

Mokyklos mokytojai, konsultuojami dr. Audronės Allan, turėjo galimybę susipažinti ir išbandyti Ned Herrmann Visuminio proto® metodologiją. Visuminio proto® metodologija – tai priemonių visuma, padedanti asmeniui geriau pažinti savo protinius išteklius, juos efektyviai panaudoti bei sąmoningai išplėtoti. Metodologijos pagrindas yra Ned Herrmann proto dominantės instrumentas® (HBDI®) – tai mąstymo stiliaus nustatymo įrankis, atskleidžiantis, kokiam mąstymui – analitiniam, struktūriniam, emociniam ar strateginiam – žmogus teikia pirmenybę. HBDI® pagalba nustatytas mąstymo profilis padeda pažinti savo mąstymą, pasirinkti labiausi tinkančius mokymosi būdus, atskleidžia protinių gebėjimų panaudojimo galimybes. HBDI® metodas gali padėti mokytojui pažinti mokinių mąstymo įvairovę ir priartinti pamokos turinį bei formą prie kiekvieno mokinio.

Integrali mąstymo lavinimo dalis – emocinio intelekto lavinimas. Emocinis intelektas siejamas su žmogaus gebėjimu atpažinti ir valdyti savo emocijas, nuotaiką, suprasti kitų žmonių jausmus, kurti pozityvius tarpusavio santykius, racionaliai mąstyti remiantis ne tik faktais, bet ir emocijomis, jausmais, vertybių išgyvenimais. Kaip teigia Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymas nuo 2017 metų rugsėjo mėn. turės būti įgyvendinamas visose mokyklose.

„Pažink, prisijaukink, pamokyk“ – tai dr. A. Allan sukurta priemonė emociniam intelektui ugdyti, parengta remiantis dr. Edw. de Bono ir Ned Herrmann mąstymo lavinimo sistemomis. Priemonės paskirtis – atkreipti dėmesį į emocinio gyvenimo reiškinius, juos geriau pažinti ir mokytis su jais dirbti. Emocinį intelektą lavinti dr. A. Allan siūlo pasitelkiant emocijų šuniukus. Šuniuko metafora, kaip teigia dr. A. Allan, padeda užmegzti santykį su savo jausmais taip, kaip mes užmezgame santykį su šunimis. Tai, ką darome su šunimis, galime daryti su savo jausmais : pažinti, prisijaukinti, rūpintis, lavinti, treniruoti ir t.t. Priemonės „Pažink, prisijaukink, pamokyk“ kortelės suskirstytos į tris rinkinius. Kiekvieną rinkinį sudaro 34 kortelės su skirtingas emocijas, jausmus ir nuotaikas išreiškiančiais šuniukais. Pirmasis rinkinys skirtas pirmai pažinčiai su emocinio gyvenimo reiškiniais bet kuriame amžiaus tarpsnyje arba nuoseklaus ugdymo pradžiai pirmajame gyvenimo dešimtmetyje. Antrajame rinkinyje pagrindinis dėmesys skiriamas paauglystėje ir jaunystėje išgyvenamoms emocijoms bei sudėtingiems socialiniams jausmams, trečiajame – brandaus amžiaus emociniams ir dvasiniams išgyvenimams.

Mokytojai, turėjo galimybę susipažinti su pirmojo ir antrojo rinkinio šuniukais (jausmais, emocijomis), dabar šuniukus pažinti, prisijaukinti ir treniruoti moko mokinius. Toks abstrakčių sąvokų sudaiktinimas mokiniams labai priimtinas, nes jis padeda lengviau pažinti savo emocijas ir išmokti jas valdyti, nukreipiant reikalingus jausmus konstruktyvia kryptimi.

Priklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, patirties mąstome ir jaučiame skirtingai. Mąstymo, jausmų įvairovė ir jų dermė, mąstymo gebėjimų lavinimas, emocinio intelekto ugdymas – prioritetinė mokyklos Efektyvaus mąstymo centro veiklos kryptis. Atsižvelgiant į nuolat kintantį švietimo kontekstą ir gyvenimo pokyčius, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos mokytojų tikslas – padėti mokiniams pažinti savo mąstymo išskirtinumą, jį išplėtoti, įgalinti sąmoningai lavinti savo mąstymo įgūdžius, kontroliuoti jausmus, nuotaikas ir kurti teigiamus, vertybėmis grįstus santykius su kitais žmonėmis.

Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos

lietuvių kalbos vyr. mokytoja Eglė Bogatyriovienė

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti su visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.

Kauno bangelė
Skip to content