Hiratsuka – miestas Japonijoje, kuriame prieš 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes treniruosis Lietuvos sportininkai. Šiame mieste, kaip ir visoje Kanagawa prefektūroje, itin populiarinama Lietuva, o Hiratsuka neretai vadinama „lietuviškiausia“ Japonijos vietove.

2016 metais vykusio Hiratsuka miesto delegacijos vizito Kaune metu pradėtos analizuoti abiejų miestų bendradarbiavimo perspektyvos. Įprasmindamas partnerystę su šiuo Japonijos miestu, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras ugdymo įstaigų vadovams parengė kvalifikacijos tobulinimo programą. Stažuote buvo siekiama atrasti bendrus interesus bei sritis, kuriose abiejų valstybių specialistai atrastų bendrus sąlyčio taškus, suteiktų naujų žinių švietimo sistemos darbuotojams, atvertų platesnes galimybes mokytojams ir mokiniams bei perimtų Hiratsukos miesto mokyklų kritinio mąstymo ugdymo gerąją patirtį mokinių pasiekimų gerinimui Lietuvoje.

2017 m. rugsėjo 10-16 d. Kauno miesto mero pavaduotoja dr. Rasa Šnapštienė ir grupė Kauno bendrojo ugdymo mokyklų vadovų (Panemunės pradinės mokyklos direktorė, Kauno miesto mero patarėja dr. Virginija Rupainienė; Humanitarinės pagrindinės mokyklos direktorė Antanina Džiugienė, Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė dr. Dalia Lapėnienė; Technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas; Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus prezidentas Erikas Griškevičius ir Maironio universitetinės gimnazijos direktorė dr. Daiva Garnienė) viešėjo Kanagawa prefektūros Hiratsukos mieste. Kartu su įvairių ugdymo įstaigų tipus atstovaujančiais švietimo įstaigų vadovais vyko ir programos iniciatorė Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė Rasa Bortkevičienė.

Visą savaitę stažuotės dalyviai bendravo su Hiratsuka miesto savivaldybės ir Japonijos–Lietuvos mainų centro vadovais bei darbuotojais. Buvo lankomasi Lietuvos Respublikos Japonijoje ambasadoje, kurios darbuotojai pristatė ambasados veiklą, džiaugėsi besimezgančia partneryste, kuri padės pažinti skirtingas kultūras, atvers platesnes erdves mokytis bei dalintis sukauptomis žiniomis švietimo, sveikatos, kultūros srityse. Partnerystė tarp mokyklų mokytojų ir mokinių, tikimasi, padės pagerinti ugdymo(si) kokybę bei mokinių pasiekimus.

Stažuotės dalyviai susitiko su Hiratsuka miesto meru Katsuhiro Ochiai, kitais savivaldybės ir jos administracijos vadovais ir darbuotojais, susipažino su Hiratsuka miestu, jo istorija, kultūra. Švietimo tyrimų institute buvo pristatyta Japonijos švietimo sistema, Švietimo konsultaciniame centre aptartos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo galimybės, Meno galerijoje, kurioje panaudojant technologijas kuriami meno kūriniai bei Kamakura mieste pristatytos edukacinės programos.

Lietuvos atstovai apsilankė Sozen pradinės mokyklos specialiojo ugdymo ir Vaikų savarankiško gyvenimo paramos centruose, Kanagawa kurčiųjų ir Kanagawa aklųjų mokyklose, Shonan specialiojo ugdymo mokykloje. Šiose įstaigose susipažinta su neįgalių arba specialiųjų poreikių vaikų ugdymo(si) sąlygomis, jų integravimo(si) į visuomenę galimybėmis. Lietuviai sužinojo, kad šiose įstaigose labai daug dėmesio skiriama vaiko jausenai, adaptacijai, todėl jau pirmojo apsilankymo metu stengiamasi vaikus įtraukti žaidimais, stiprinti jų pasitikėjimą.

Mokyklų vadovai aplankė Priešmokyklinio ugdymo plėtros konsultacinį centrą, Hiratsuka miesto Minato vaikų darželį, Minato pradinę mokyklą, Taiyo vidurinę mokyklą, pabendravo su labai nuoširdžiais vaikais, mokytojais, mokyklų vadovais, susipažino su ugdymo sąlygomis, mokyklų edukacinėmis erdvėmis. Stažuotės dalyviai sužinojo, kad Hiratsuka mieste yra šios savivaldybės remiamos mokyklos: 4 vaikų darželiai, 1 ikimokyklinis vaikų lavinimo centras, 1 vidurinė mokykla, 1 mokyklos filialas. Kitos ugdymo įstaigos įsteigtos švietimo tarybos: 1 vidurinė mokykla, 6 aukštesniosios vidurinės mokyklos, 4 specialiųjų poreikių mokyklos.

Japonijoje ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, tėvai gali rinktis. Mokyklos yra trijų pakopų – pradinė mokykla (1–6 klasės), vidurinė mokykla (7–9 klasės), aukštesnioji vidurinė mokykla (10–12 klasės). Mokslo metai Japonijoje prasideda balandžio 6 dieną – sakurų žydėjimo metu, o baigiasi – kovo mėn. 31 d. Japonų vaikai, išskyrus pradiniame ugdyme, mokosi 6 dienas per savaitę.

Sulaukę 16 metų japonų paaugliai gali ir visai nebesimokyti, tačiau beveik 95 proc. pasirenka tęsti mokslus vidurinėje mokykloje. Egzaminus mokiniai laiko baigdami Japonijoje vidurinę (Lietuvoje – pagrindinę) ir aukštesniąją vidurinę (Lietuvoje – vidurinę) mokyklas. Pastebima didelė ugdymo turinio integracija (pavyzdžiui, Japonijoje vidurinėje mokykloje pamoka „society“ – visuomenės mokslo dalykas – apima istorijos, geografijos ir politikos dalykų integraciją, o integruotas gamtos mokslų kursas apima fiziką, chemiją ir biologiją). Mokymosi rezultatai turi didžiulę įtaką tolimesnėms studijoms. Daug pamokų vyksta kitose erdvėse, mėgstama projektinė veikla. Klasės didelės, kai kuriose – net 40 mokinių. Mokinių vertinimo sistema – penkiabalė.

Pradinukai uniformų nedėvi, tačiau nuo 7 iki 12 klasės visi mokiniai dėvi uniformas, vyrauja griežta drausmė ir tvarka. Ir ji prasideda nuo pat mokyklos durų – atėjus reikia nusiauti ir palikti spintelėje batus, o apsiauti kitus (persiauti turi ir visi lankytojai). Vaikai jau darželyje mokomi savarankiškumo. Kiekvieną kartą po valgio mažieji valosi dantukus, patys pasiruošia žaidimų vietą, susitvarko, pasiruošia pietums ir miegui. Šis savarankiškumo ugdymas išlaikomas ir vaikams pradėjus eiti į pirmąją klasę: tėvams neleidžiama vežti vaikus į mokyklą, o jei šie nesilaiko nustatytos tvarkos, gauna įspėjimus ir baudas.

Japonijos mokyklose valytojų nėra, viską daro patys mokiniai (išskyrus sanitarinius mazgus ir langus). Saugoma ir puoselėjama aplinka, rūpestingai rūšiuojamos atliekos. Lietuvos atstovai, pietavę kartu su mokiniais, stebėjo, kaip mokiniai įpratę susitvarkyti popierinę ir plastikinę tarą, kad ji užimtų kuo mažiau vietos, kaip atsakingai mokiniai tvarko stalus, indus. Savo pareigas atsakingai įgyvendina ne tik mokiniai – itin atsakingai darbus planuoja ir mokytojai. Į mokyklą jie atvyksta 8 val. 15 min. ir ruošiasi pamokoms, tuo tarpu 15 val., baigę vesti užsiėmimus, ir toliau iki 17 val. dirba kitus su ugdymu susijusius darbus: tikrina mokinių užduotis, rengia dalomąją medžiagą, projektus. Bendraudamas su japonais, negali nesistebėti jų gyvenimo būdu, mandagumu, pagarba vienas kitam. Žmonės labai paslaugūs ir mandagūs, pasisveikindami ir atsisveikindami nusilenkia, labai punktualūs, nuoširdūs ir kuklūs. Vyrauja labai atsakingas, kruopštus ir griežtas darbų planavimas.

Šios stažuotės pirmoji sėkmė – konkretus Kauno Panemunės pradinės ir Hiratsuka miesto Minato pradinės mokyklų vadovų susitarimas Japonijoje dėl bendradarbiavimo. Taip pat jau šį ketvirtadienį Hiratsuka miesto delegacija, vadovaujama mero Katsuhiro Ochiai, atvyks į Kauną. Graži miestų partnerystė, tikimasi, bus apvainikuojama oficialia bendradarbiavimo sutartimi.