2016 m. balandžio 21 dieną Kauno m. savivaldybės Didžiojoje salėje vykusioje konferencijoje „Darbas su vaikais ir jaunimu: saugus ir lygiavertis santykis įgalina” dalyvavo per šimtas dalyvių iš įvairių šalies institucijų, dirbančių su vaikais ir jaunimu.

Konferencijos tikslas – atkreipti dirbančiųjų su vaikais ir jaunimu bei savivaldybių administracijos atstovų dėmesį į esminius veiksnius, užtikrinančius sveiką ir palankią vaikų ir jaunimo raidą, skatinant tarpusavio dialogą, dalinimąsi žiniomis ir gerąją patirtimi.

Konferencijos dalyvius pasveikino Norvegijos Karalystės ambasadorius Dag Malmer Halvorsen, Kauno m. tarybos Valdymo ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkė Rasa Šnapštienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė pristatė Lietuvoje vykdomos Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo programos „Rizikos vaikai ir jaunimas“ rezultatus. Ministerijos atstovė pristatė inicijuojamas naujas darbo su vaikais ir jaunimu veiklos kryptis: kompleksinių paslaugų šeimai programa; bendruomeninių paslaugų vaikams ir šeimoms plėtra; deinstitucionalizacija.

Viena iš palankios aplinkos vaikams ir jaunimui sukūrimo sąlygų yra jų teisių apsauga. Apie vaiko nediskriminavo diskursą ir visuomenės pastangas, ugdymo institucijų bendradarbiavimą stiprinant ir plečiant šį diskursą kalbėjo Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentė Ž. V. Jonynienė. Nors dirbantieji su vaikais / jaunimu sutinka, kad vaiko teisės yra svarbios ir turi būti ginamos, tačiau, pasak pranešėjos, vis dar jaučiamas stygius darbo metodų ir priemonių, padedančių apsaugoti vaiko teises, kad vaiko gyvenime būtų jaučiami pozityvūs pokyčiai.

Šeimos santykių instituto vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Vaiva Bingelienė konferencijos dalyviams pristatė mokymų programos[1], kurią išklausė ir savo žinias sustiprino 373 darbuotojai ir savanoriai, dirbantys su vaikais ir jaunimu, koncepciją. Lektorė savo pranešime kalbėjo apie pagrindines sąlygas, būtinas vaikams / jaunuoliams atsiskleisti. Kaip vieną iš sąlygų, lektorė paminėjo, kad visuomenės dėmesys turi krypti į vaikų ir jaunimo raidą apsaugančių veiksnių stiprinimą, o ne į pasekmių / problemų šalinimą. Kitos svarbios sąlygos būtų: veiklų ir vaikų / jaunimo dalyvavimo jose ilgalaikiškumas ir pastovumas, kvalifikuoti darbuotojai ir kokybiška darbui su vaikais / jaunimu programa, bendradarbiaujantis ryšys su tėvais, bendruomene ir institucijomis. Pranešėja akcentavo būtinybę stiprinti darbuotojų gebėjimus sukurti vaikams ir jaunuoliams saugią fizinę ir emocinę aplinką. Yra svarbu ugdyti ir nuolat tobulinti darbuotojų ir savanorių bendrąsias, specifines ir organizacines kompetencijas, kad jie gebėtų sukurti kokybiškas darbo programas, kurios patrauktų vaikų / jaunuolių dėmesį ir išlaikytų jų susidomėjimą veiklomis, skatintų jų mokymąsi bei įvairiapusišką savęs pažinimą (asmeninį, socialinį, akademinį).

Įstaigos projektų vadovė Živilė Kėrytė pristatė projekto rėmuose vykusio vertinimo rezultatus. Mokymų programos efektyvumo vertinimo rezultatai atskleidė, kad prieš mokymus turėtų kompetencijų ir mokymų metu įgytų kompetencijų pokytis yra statistiškai reikšmingas. Gilesnė mokymo dalyvių rezultatų analizė parodė, kad darbo sėkmei turi reikšmės darbuotojų požiūris bei nuostatos į darbą ir jų požiūris į vaikus / jaunuolius, gebėjimas organizuoti komandinį darbą ir dirbti komandoje. Apibendrindama tyrimo rezultatus lektorė pabrėžė, kad nors valstybės vykdoma socialinė politika ir numato pagrindines darbo su vaikais / paaugliais ir šeima gaires, tačiau darbuotojai ir savanoriai turi nuolat tobulinti savo žinias bei įgūdžius, kad gebėtų jomis vadovauti ir tinkamai įgyvendinti.

Šeimos santykių instituto psichologė, psichodramos terapeutė Rasa Pietarienė kalbėjo apie būtinas darbuotojams kompetencijas. Lektorės nuomone darbuotojai privalo išmanyti pagrindines teorijas (raidos, prisirišimo, sistemų, kognityvinė–elgesio, traumų), gebėti veikti / reaguoti laiku, tinkamai ir atsakingai, taikyti prevencijos priemones, elgtis laikantis etikos ir profesinių standartų ir turėti specifinių įgūdžių.  Kaip vieną iš specifinių įgūdžių lektorė paminėjo gebėjimą dirbti su šeima. Darbuotojas turi gebėti: suteikti tėvams žinių ir įgūdžių, padedančių suprasti ir palaikyti sveiką vaiko raidą (psichoedukacija, tėvystės įgūdžių grupė; ugdyti tėvų gebėjimą palaikyti sveiką / pozityvų ryšį su vaikais; skatinti tėvus dalyvauti vaiko ugdyme bei bendradarbiauti su ugdymo institucijomis (konsultacijos, šventės); mokyti ir drąsinti tėvus ginti savo vaikų teises (psichoedukacija, skatinimas bendradarbiauti su VTAS); stiprinti bendradarbiavimą su tėvais vaikų auklėjimo ir priežiūros klausimais.

Pagrindinio projekto partnerio Actio Catholica Patria vadovė Kristina Mačiulytė savo pristatyme pabrėžė, kad yra svarbu tęsti bei plėsti atviro darbo su jaunimu idėją vaikų dienos centruose ir kitose erdvėse (kaip pavyzdžiui, kultūros ir švietimo centruose, mokyklose, bibliotekose ir kt.).

Mokymų dalyvis, Radviliškio r. sav. atviro jaunimo centro „Jaunimo Erdvė“ metodininkas Mindaugas Vilnius dalinosi gerąja centro patirtimi ir įvardino pokyčius, kuriuos išklausęs mokymų kursą inicijavo savo praktiniame darbe. Kaip svarbiausias jis paminėjo šias idėjas: jaunimo centruose ir erdvėse būtina struktūra, komandinis darbas ir komandos narių kalbėjimasis „viena kalba“. Visi šie veiklos aspektai padeda pasiekti pokyčių jaunuolių elgesyje. Pranešėjo nuoširdus ir vaizdžiai iliustruotas pranešimas sulaukė auditorijos šilto palaikymo.

Po pietų konferencijos dalyviai darbą tęsė skirtingose darbo grupėse: „Darbo su šeima strategija: jos įgalinimas ir motyvavimas“ (Živilė Baronienė ir Viktorija Jonušė) ir „Kaip sukurti palankią erdvę vaikui/ jaunuoliui atsiskleisti?“ (Eglė Kuprytė ir Kristina Vildžiūnaitė). Dalyviai turėjo galimybę praktiškai išbandyti darbo metodus ir keistis gerąja patirtimi.

[1] 10 dienų (80 ak. val.) programa VDC, AJC, AJE darbuotojams ir savanoriams.