Siunčiama nuotrauka

Meilės Deivės Mildos pagerbimo šventės akimirkos

Deivės Mildos šventė siejama su kalendorinėmis apeigomis, menančią žilą senovę. Archeologė Marija Gimbutienė savo knygose „Senoji Europa“ 1996 m. ir „Deivės kalba“1988 m. rašė, kad Senojoje Europoje rastos įvairių deivių ikonografijos, kurių skaičius siekė iki 3000 vienetų 6500 – 3500 m.m. pr. Kr. Prancūzijos teritorijoje ir kitur. Lietuvos ikikrikščioniškoje religijoje buvo garbinamos deivės Žemyna, Laima, Milda ir kitos. Pagonybės laikais deivės Mildos diena buvo švenčiama gražiausiu metų laiku – Gegužės 13 d., kai senovės lietuviai susirinkdavo ant šventų kalvų, prie ąžuolynų, gojų, ežerų ar piliakalnių švęsti žiedais pasidabinusią,ypatingą deivės Mildos meilės dienos šventę. Butent, šią dieną, ypač jaunimas, šeimos, bičiuliai skubėjo pagerbti deivę Mildą, kaip piršlybų, meilės, giminės pratęsimo dievaitę, atsakingą už gražiausius jausmus ir giminės tęstinumą. Žmonės tikėjo, kad deivė Milda stebuklingu būdu apskriejanti visą pasaulį oro vežimu, kurį traukia grupė baltų, kaip sniegas balandžių. Tikėta, jog ji turinti sūnų – sparnuotą nykštuką, užkrečiantį širdį meilės nuodais.

Tą dieną ant vieno didžiausio mieste „Veršvų“piliakalnio, esančio Vilijampolėje, susirinko ne tik Etninio paveldo bendruomenės nariai, bet ir miesto visuomenė, viso – per tris dešimtis deivės Mildos gerbėjų. Į šventę, atvykusius pasitiko garbiais sveikinimais Senojo Baltų tikėjimo Krivis Rimas Pakerys ir Vaidilė Irena Balčienė, užkurdami aukurą ir pučiamais Ožio rago gaudesiais .

Ant „Veršvų“ piliakalnio aukščiausios kalvos šio Krivio entuziazmo dėka, 2012 m., drauge su Santakos „Romuvos“ dalyviais suręstas aukuras iš akmenų. Pagal senovės papročius Krivis ir Vaidilė ir sugiedojo deivės Mildos garbei skirtas giesmes, linkėdamas visiems meilės ir laimės. Vaidilės ir Krivio pakviesti visi drauge šokome apie aukurą ir dainavome deivės Mildos garbei skirtas dainas, bėrėme smulkinto gintaro miltelius ant aukuro tikėdami, kad kiekvieno dalyvio pasirinktos deivės Mildos dieną slaptos meilės ar kitos svajonės išsipildys.

Organizatoriai šią progą susirinkusius vaišino raudonų serbentų gėrimu ir kepiniais. Degant aukurui dalyviai dar ilgai nenorėjo skirstytis, deklamavo meilės eiles, dalijosi prisiminimais, džiaugėsi gražia, bene šilčiausia pavasario diena – deivės Mildos diena. Šią deivės Mildos dieną švenčia ir mūsų artimiausi kaimynai latviai. Jos garbei, eilę metų ant latvių vieno euro monetos puikuojasi deivės Mildos atvaizdas. Tegul ši pagarba deivei Mildai išlieka ir mūsų lietuvių tautoje drauge su šia švente. Tegul ši Piliakalnio metais naujai įžiebta deivės Mildos garbei šventinė tradicija ant „Veršvų“ piliakalnio dar ilgai tęsis ir vienys žmones meilės ir draugystės vardan. Besiskirstantys dėkojo šventės organizatoriams ir Senųjų papročių puoselėtojams.

Etninio paveldo bendruomenės (asociacijos) „Kauno „Veršva“ pirmininkė, filosofijos magistrė Stasė Mickutė

Skip to content