2018 m. gruodžio 10 d. LR Seime įvyko LR Seimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos organizuota konferencija „Balsavimas nuo 16 metų. Ateities Lietuvos scenarijus“.

Konferencijos metu pranešimus skaitė atstovai iš Maltos, Austrijos bei Estijos, pristatydami savo valstybių pavyzdžius ir pasidalindami patirtimi apie balsavimo nuo 16 metų įtvirtinimą ir įgyvendinimą.

Maltos Respublikos Parlamento sekretorius jaunimo, sporto ir savanorystės klausimais R. Borg savo pranešime teigė, kad jeigu 16-metis Maltoje gali dirbti, mokėti mokesčius bei gali kurti savo ateitį, uždaryti kelius jam prisidėti ir prie šalies ateities sprendimo nėra teisinga. Svarbu paminėti, jog paskutinių rinkimų duomenimis Maltoje balsavo net 96% rinkimų teisę turinčių piliečių, kas rodo, jog balsavimas Maltos piliečiams yra ne tik teisė, tačiau ir svarbi pareiga bei atsakomybė.

Šiais metais daug šalių švenčia 100 metų sukaktį, kuomet moterims buvo suteikta visuotinė balsavimo teisė ir įdomu tai, jog argumentai yra panašūs kaip ir sprendžiant 16-mečių teisę rinkti savivaldą. „Prieš 100 metų buvo teigiama, jog moterys yra per daug emocingos, linkusios palaikyti radikalias partijas. Lygiai tą patį girdime ir apie 16-mečių teisę balsuoti“, – teigė Austrijos Federalinės Kanceliarijos atstovas A. Schneider. Konferencijos svečias dalyvius taip pat vertė susimąstyti primindamas vieną iš paskutiniųjų įvykių – Brexit. Tai yra akivaizdus pavyzdys, kaip nepakankamas jaunuolių, palaikančių valstybės narystę Europos Sąjungoje, pilietinis aktyvumas lėmė tai, jog priešingai manančios vyresniosios kartos balsai nusprendė, kokioje valstybėje jaunimui teks gyventi.

Estijos jaunimo organizacijų tarybos atstovas K. A. Sprenk dalinosi patirtimi, kaip įvedus balsavimo nuo 16 metų modelį savivaldos lygmeniu politinių partijų programos tapo paprastesnės bei labiau palankios visuomenei. Tokie pokyčiai iš pradžių buvo skirti 16-mečiams, tačiau patirtis ir rezultatai rodo, jog tai į naudą išėjo ir visai visuomenei.

Plenarinės diskusijos metu kartu su LR Seimo, ministerijų, universitetų bei organizacijų atstovais buvo diskutuojama apie svarstant šią Konstitucijos pataisą kylančias galimybės bei grėsmes. Viena iš konferencijos iniciatorių LR Seimo narė R. Miliūtė teigė, jog „pats balsavimas nėra vertybė savaime, bet tai, ką gali atnešti priimtas sprendimas, kartu gali pasitarnauti ir kuriant labiau politiškai išprususią visuomenę“.

„Tai diskusijos ne tik apie balsavimą, bet greičiau apie pasitikėjimą, pilietiškumą ir pilietinę galią. Ar 16-metis gali turėti pilietinę galią ar ne, nes į tai įeina ne tik balsavimo teisė. Turime susitarti, kas yra pilietiškumo ugdymas, kaip jį ugdyti bei kaip jį suvokti visuomenei“, – savo įžvalgomis taip pat dalinosi ir Lietuvos jaunimo organizacijų prezidentas A. Mikalauskas.

LR Seimo narė D. Šakalienė pritarė tokiam pareiškimui ir pridūrė, jog balsavimas nuo 16 metų liečia ne tik mūsų valstybę, tačiau ir visos demokratinės santvarkos ateitį. Šiuo metu pastebimas  stabilus politika besidominčių žmonių skaičiaus mažėjimas ir apolitiškų pasisakymų populiarėjimas, kas leidžia kelti klausimus apie politikos vaidmenį piliečio gyvenime.

Pilietinės visuomenės instituto direktorė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų daktarė I. Petronytė-Urbonavičienė kvietė pažiūrėti viską šiek tiek iš kitos pusės ir teigė, kad statistiniuose duomenyse pastebimas menkas jaunų žmonių domėjimasis politika, taigi, dabartinė situacija nėra tokia paprasta, kaip norėtųsi. „Jaunimas 15-likos, 16-likos ar 17-likos nėra linkęs domėtis nei pasaulio nei vietos bendruomenės naujienomis ir jų įsitraukimas gali būti vertinamas skeptiškai“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Plenarinėje diskusijoje dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo viceministras E. Bingelis teigė, jog įvedus šią Konstitucijos pataisą, pirmasis balsavimas būtų kokybiškesnis nei paprastai dėl išskirtinio dėmesio 16-mečiams bei 17-mečiams. Viceministras, dalindamasis įžvalgomis, taip pat pridūrė, jog jaunas žmogus yra kritiškai mąstantis – į šį įstatymą nežiūri vienareikšmiškai, bando ieškoti argumentų už ir prieš ir taip rasti savo poziciją svarstant šį klausimą.

Konferencijos metu taip pat buvo dirbama mažesnėse diskusijų grupėse, kuriose buvo aptariamos konkrečios temos: švietimo įtaka jaunam žmogui, jauno žmogaus pasiruošimas balsavimui, jaunų žmonių domėjimasis rinkimais bei jaunimo pilietiškumas regionuose. Tokiu būdu jauni žmonės, regionų, savivaldybių ir kitų institucijų atstovai galėjo gilintis į konkrečias temas, diskutuoti ir teikti realius pasiūlymus aktualiais klausimais.

Konferencijos pabaiga buvo skelbta LR Seimo narės R. Miliūtės žodžiais: „Galime parodyti, kad jaunas žmogus nori ir gali prisiimti atsakomybę ir supranta, ką reiškia būti pilietišku ir su balsavimu tai nesibaigia. Seime yra įvairių nuotaikų, tad viskas tuo nesibaigia, bet viešumas padeda iškelti klausimus ir rasti į juos atsakymus“.

Konferencijos vaizdo įrašą galite rasti čia: https://bit.ly/2G9KOyN

Spaudos konferencijos vaizdo įrašą galite rasti čia: https://bit.ly/2rw6DOA