Siunčiama nuotrauka

Vėliava ir herbas

KAUNO MIESTO VĖLIAVA

Apie senąsias Kauno miesto vėliavas žinoma labai mažai. Truputį daugiau duomenų išliko iš XX a. pirmosios pusės, t.y. iš to laikotarpio, kai Kaunas buvo laikinoji Lietuvos Respublikos sostinė. Laimingo atsitiktinumo ir muziejininkų pasišventimo dėka Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo išsaugota 1930 m. miesto vėliava.

1Tai raudono šilko 175 cm ilgio ir 148 cm pločio audeklas, kurio trys kraštai apsiūti tautine juostele, o vėliavos dešinysis laisvasis galas papuoštas šilkinių siūlų pozumentu. Pagrindinėje vėliavos pusėje, į dešinę nuo koto, išsiuvinėtas Kauno miesto herbas. Herbiniame skyde iš šonų papuoštame geltonais lelijų žiedais vaizduojamas ant žalios vejos stovintis baltas tauras su geltonu kryžiumi tarp ragų. Virš herbo įrašyta: „Kauno miesto savivaldybė“, o po herbu: „Valio nepriklausomoji ir nedalomoji Lietuva !“

Kitoje vėliavos pusėje tokiame pat skyde išsiuvinėtas Lietuvos Respublikos herbas: šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis virš galvos iškeltą kalaviją. Raitelio geltoname skyde raudonas dvigubas kryžius. Žirgo gūnia, kamanos ir kiti diržai geltoni. Virš herbo įrašyta: „Laisvas būdamas laisvės neišsižadėsi“, po herbu: „Kauno miesto savivaldybė“.

1993 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės vėliavos, naudotos iki 1940 m. tęstinumą. 1999 m. balandžio 19 d. buvo patvirtinta dailininko A. Lapienio sukurta naujoji Kauno miesto vėliava.

Kauno miesto vėliava yra puošnioji (reprezentacinė) saugoma Kauno miesto mero kabinete ir paprastoji (lauko), kuri naudojama švenčių, iškilmių metu, iškeliama virš Savivaldybės, miesto Rotušės, prie gyvenamųjų namų ir t.t.

PUOŠNIOJI VĖLIAVA

32
Ją sudaro 120 x 144 cm raudonas audeklas, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse, išilgai vėliavos, yra auksinės juostos. Vėliavos centre – sidabro siūlais siuvinėtas Kauno simbolis – Tauras. Kitoje pusėje – vėliavos centre siuvinėti sidabro siūlais miesto globėjo Švento Mikalojaus simboliai – vyskupo mitra, raidė „M“ ir apačioje – trys rutuliai. Iš vienos ir kitos simbolių pusės žodžiai siuvinėti auksu – : Mylėkime teisumą. Vėliava aprėminta aukso ir raudonais siūlais pinta virvele. Vėliavos koto viršūnė – bronzinė. Joje pavaizduota Tauro galva su kryžiumi. Prie viršūnės pritvirtintos dvi aukso ir raudonais siūlais pintos virvelės.

PAPRASTOJI VĖLIAVA

Ją sudaro 102 x 155 cm raudonas audeklas, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse geltonos juostos. Abiejose vėliavos pusėse – Kauno simbolis Tauras.

Vėliavos naudojimo tvarka nėra griežtai reglamentuota. Jos tikslas populiarinti miestą bei jo simbolius visų kauniečių ir miesto svečių tarpe.

KAUNO MIESTO HERBAS

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS HERBO NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠAS

Kaunas – vienintelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, kurio heraldikos ištakos siekia XV a. pradžią, Vytauto valdymo laikus. Seniausieji miesto antspaudai – vieninteliai ikonografijos šaltiniai, leidžiantys spręsti apie herbą.

Pirmasis antspaudas, simbolizuojantis ir Kauno miesto savivaldos atsiradimą, buvo sukurtas apie 1400 metus.
1 Seniausiąjį miesto anspaudą pakeitė herbinis anspaudas. Šio anspaudo centrinę vietą užima vėlyvosios gotikos herbinis skydas suapvalinta apačia. Jame vaizduojamas išilgai skydo į dešinę pusę žeme einantis tauras. Tai ne klaida ir ne koks nors atsitiktinumas. XV a. mažuose antspauduose toks herbo komponavimas pasitaiko dažnai, nes taip lengviau buvo pavaizduoti gulsčias figūras, kad jos užimtų kiek įmanoma didesnį skydo lauko plotą ir būtų aiškesnės. Miesto herbą prie antspaudo krašto juosia gotikinėmis mažosiomis raidėmis įrašyta lotyniška legenda „Senojo Kauno miesto anspaudas“. Ji įdomi tuo, kad joje pirmą ir vienintelį kartą miesto sfragistikoje buvo užfiksuotas Senojo Kauno vietovardis. Juo norėta atskirti Senąjį Kauną nuo Naujojo Kauno. Šiuo vardu buvo pavadinta Nemuno ir Nevėžio santakoje dar XIV a. antroje pusėje Trakų kunigaikščio Kęstučio pastatyta pilis, kurią 1368 m. Vokiečių ordinas sugriovė ir jos vietoje pastatė naują Gotesverderio pilį.
2 Miestų raštinės keisdavo spaudą tada, kai senasis susidėvėdavo arba dingdavo karo, gaisro metu, kai keisdavosi miesto herbas, kartais tai buvo daroma pažymint savivaldos teisių patvirtinimą arba naujų privilegijų gavimą. 1492 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino 1463 m. Kazimiero Kauno miestui suteiktą privilegiją ir dar suteikė naujų privilegijų bei laisvių. Ir nors privilegijoje, kaip tada buvo įprasta, apie miesto herbą ar anspaudą nėra pasakyta nei žodžio, greičiausiai buvo gautas bent žodinis valdovo pritarimas dėl senosios simbolikos papildymo lygių galų kryžiumi (dar vadinamas riteriškuoju).
3 Po ilgų Kauno magistrato ginčų su miesto vaitu 1540 m. liepos 17 d. Žygimantas Senasis privilegijos forma išdavė sprendimą dėl tolimesnio miesto valdymo. XVI a. Kauno istorijoje – tai bene svarbiausias Lietuvos valdovo patvirtintas juridinis aktas, kuriuo buvo reglamentuota teismų tvarka, aptarti administravimo ir kiti miesto reikalai. Kadangi tuoj po šio sprendimo atsirado šis anspaudas, netenka abejoti, kad jo idėjiniai motyvai buvo aptarti ir sankcionuoti aukščiausios valdžios. Kai Kauno tauras karalienės Bonos iniciatyva buvo sukilnintas lotynišku šv. Huberto kryžiumi, jis pasidarė ypač retas, o galbūt net vienintelis tokio pobūdžio simbolis europietiškoje miestų heraldikoje.
4 1655 m. prasidėjusi Rusijos invazija į Lietuvą užsitęsė iki 1661 m. Politinę krašto suirutę lydėjo maras ir badas. Kaune buvo apgriauta rotušė, apiplėštos bažnyčios ir vienuolynai, jų turtas išvežtas į Rusiją. Kadangi senojo anspaudo neišliko, tai jis buvo kuriamas naujai, naudojantis mažaisiais anspaudais.
5 1777 m. magistratas nusprendė, kad bus pagamintas naujas spaudas, daug didesnis ir daug puošnesnis. Pradėtas naudoti 1779 m. Jame įkomponuotas apvalus herbinis skydas, aprėmintas rokokiniu kartušu, o tauro pakelta priekinė koja rodo, kad vėl buvo sugrįžta prie gotikos laikais suformuoto judesio.
6 1801 m. magistrato ir dūmos anspauduose atsirado naujas, iki tol Kauno miesto sfragistikai nežinomas elementas – Rusijos Imperijos dvigalvis erelis. Jis anspauduose užėmė svarbiausią viršutinę vietą, nustumdamas į apačią kelis šimtus metų naudotą miesto herbą. Pakeitimų motyvai aiškūs. Dvigalvis erelis turėjo rodyti, kad Kaunas priklauso Rusijos valstybei.
7 1843 metais Kauno herbe vienvaldiškai ėmė dominuoti rusiška atributika. Šis herbas buvo suteiktas ne Kauno miestui, bet gubernijai. Miestas galėjo jį tik naudoti. Nuo tada Kauno heraldikoje galutinai įsigalėjo rusiškoji herbo samprata, kuri žemės ir miesto herbų neskyrė. Tai vienas iš specifinių Rusijos heraldikos ypatumų, būdingas tik šiai valstybei. Šio herbo prototipu buvo tikras paminklas, 1843 metais Peterburge iš špižiaus nulietas, svėręs 20 tūkstančių pūdų ir pastatytas Kauno rotušės aikštėje.
8 1935 m. gegužės 2 d. Kauno miesto taryba priėmė naują, dailininko J.Burbos sukurtą, herbo etaloną. Tai stačiakampis, suapvalinta apačia herbinis skydas, kurio viršutiniame purpuriniame lauke vaizduojamas stovintis baltas tauras su auksiniu kryžiumi tarp ragų. Apatinis laukas arba skydo papėdė auksinė, tokie pat tauro ragai ir nagai. Šis herbas buvo plačiai naudojamas įvairiose Savivaldybės ir miesto gyvenimo srityse.
9 1969 m. buvo patvirtintas dailininko V.Banio sukurtas herbas. Trikampiame ankstyvosios gotikos herbiniame skyde, kurio didesnis viršutinis laukas nuspalvintas raudona spalva, vaizduojamas ant baltos juostelės stovintis ir į žiūrovą atsigrežęs baltas stumbras. Kauniečiai palankiai sutiko istorinio herbo atkūrimą. Juo buvo papuošti miesto riboženkliai, transportas, pradėti gaminti herbiniai ženkleliai, miesto herbu imta žymėti Kaune pagamintą produkciją, informacinius ir turistinius leidinius. Taigi, herbas labai greitai prigijo ir tapo svarbia didmiesčio kultūrinio gyvenimo dalimi.
10 1993 m. birželio 30 d. specialiu Prezidento dekretu istorinis Kauno miesto herbas buvo patvirtintas kaip etalonas: raudoname skyde baltas tauras su auksiniu kryžiumi tarp ragų. Jis buvo ilgo Lietuvos heraldikos komisijos darbo rezultatas, kurį galutiniame razultate realizavo dailininkas R.Miknevičius. Taip senasis Kauno miesto simbolis tauras, sukilnintas lotynišku kryžiumi, atgijo naujam gyvenimui.
11 2008 m. gegužės 8 d. Lietuvos heraldikos komisija prie Lietuvos Respublikos Prezidento aprobavo Didžiojo herbo etaloną.

Didysis herbas: raudoname skyde juodu kontūru sidabro spalvos tauras, nukreiptas į kairę, su aukso spalvos kryžiumi tarp ragų; herbą supa skydininkas – burinis aukso spalvos laivas sidabro spalvos burėmis; virš skydo, centrinėje raudonos spalvos sidabro kontūrais burėje, pavaizduoti trys aukso spalvos rutuliai; viršutinėje herbo dalyje, aukso spalvos juostoje, įrašytas devizas: DILIGITE JUSTITIAM QUI JUDICATIS TERRAM (Mylėkite teisumą žemės valdovai).

Parengta pagal Edmundo Rimšos knygą „Kauno herbas“.


Atsisiųskite Kauno miesto herbą

Kauno miesto herbas

Kauno miesto herbas su laiveliu

Kauno miesto herbas (skaidrus)

Kaunas pilnas kultūros

kaledos-fb-cover Kalėdos Kaune? Kodėl gi ne!

2017-12-02

22096030_169447043632727_4445471188835681604_o Didžioji kalėdinė Kauno mugė

2017-12-16

Šiai datai renginių nėra
Buvęs 1 iš 1 Kitas
Visi renginiai
  • Kontaktų paieška ir struktūra
    Kontaktų paieška ir struktūra
    Savivaldybės darbuotojų kontaktų paieška
  • Paslaugos
    Paslaugos
    Čia rasite savivaldybės teikiamas paslaugas
  • Transportas
    Transportas
    maršrutai, tvarkaraščiai, e. bilietas
  • Asmenų aptarnavimas
    Asmenų aptarnavimas
    Aptarnaujami padaliniai, paraiškų priėmimo informacija
  • Projektiniai pasiūlymai
    Projektiniai pasiūlymai
    Statinių projektų viešinimas
  • Kultūra ir turizmas
    Kultūra ir turizmas
    įstaigos, konkursai, stipendijos, renginiai
  • Verslas ir finansai
    Verslas ir finansai
    Lengvatos verslui, leidimai, finansai ir mokesčiai, parduodamas turtas
  • Korupcijos prevencija
    Korupcijos prevencija
    Antikorupcijos komisija, kontaktai
  • Urbanistika
    Urbanistika
    teritorijų planavimas ir statyba, žemės sklypai, reklama
  • Civilinė metrikacija
    Civilinė metrikacija
    Santuokos registracijos apžvalga, informacija jaunavedžiams
  • Švietimas
    Švietimas
    įstaigos, ugdymas, premijos
  • Socialinė apsauga
    Socialinė apsauga
    paslaugos, parama, būstas
  • Seniūnijos
    Seniūnijos
    kontaktai, paslaugos, naujienos
  • Aplinka
    Aplinka
    aplinkos apsauga, švara, dviračių takai, gyvūnai
  • Sveikata
    Sveikata
    įstaigos, slauga, sanitarija, teisės aktai
  • Sportas
    Sportas
    įstaigos, konkursai, stipendijos, renginiai
  • Jaunimas
    Jaunimas
    Jaunimo reikalų taryba, projektai, organizacijos
  • Investicijos
    Investicijos
    Investiciniai projektai, strateginiai dokumentai, ES finansuojami projektai
  • Nevyriausybinės organizacijos
    Nevyriausybinės organizacijos
  • Renovacija
    Renovacija
  • Gyvenamasis būstas
    Gyvenamas būstas
  • zalia_ikona_pabegeliai
    Pabėgėlių integracija
  • Civilinė sauga
    Civilinė sauga
  • zalia_ikona_paveldas
    Kultūros paveldas
  • Viešoji tvarka
    Viešoji tvarka
  • Teisės paslaugos
    Teisinė pagalba