Šią savaitę bendrovės „Kauno energija“ Petrašiūnų elektrinėje buvo oficialiai paleistas veikti naujas gamtinėmis dujomis arba skystu kuru kūrenamas 19,8 MW galios vandens šildymo katilas, kuris leis lanksčiai reaguoti į staigius vartotojų šilumos poreikio pokyčius, galimus kitų šaltinių gamybos sutrikimus bei padidins būtinąjį galios rezervą, turimą bendrovėje. Šį katilą bendrovė įrengė reaguodama į griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus bei siekdama turėti papildomą galios rezervą.

Svarbiausia naujojo įrenginio savybė – jis atitinka naujus griežtesnius Europos parlamento ir tarybos direktyvos (ES) 2015/2193 reikalavimus dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, kurie įsigalios nuo 2020 metų. Gamtinių dujų deginimo atveju (katilas gali būti kūrenamas ir skystu kuru) azoto oksidų (NO_x) koncentracija neviršys 80 mg/m³.

Naujojo katilo bendra galia su kondensaciniu ekonomaizeriu sudaro 19,8 MW. Bendrovė jau atliko katilo bandymus ir gavo Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą, leidžiančią pradėti jo eksploataciją.

Naujuoju įrenginiu bus galima pagaminti iki 160 000 MWh šilumos per metus. Žiemos sezono metu naujuoju katilu bus galima pagaminti iki 10 proc. viso tinklo šilumos poreikio, vasarą – iki 30 proc.

Renginyje dalyvavęs Kauno miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis paminėjo, jog ši „Kauno energijos“ investicija atitinka miesto plėtros perspektyvas ir naujų vartotoju prijungimo perspektyvas.

Katilą pagamino ir įrengė čia pat Kaune veikianti įmonė „Enerstena“, laimėjusi viešąjį konkursą katilui įrengti. Kaip renginio metu sakė Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, „džiugu, kad pinigai, sumokėti už naujojo katilo pagaminimą ir įrengimą, liks Lietuvoje ir netgi čia pat Kaune, kad į savivaldybės biudžetą bus sumokėtas pajamų mokestis ir kuriamos darbo vietos“.

Pažymėtina, kad įrengimo darbai Petrašiūnų elektrinės teritorijoje užtruko mažiau, nei 5 mėnesius. Įrenginys pastatytas atskirai stovinčiame lengvų konstrukcijų katilinės pastate, esančiame Petrašiūnų elektrinės teritorijoje. Projekto vertė – 697 tūkst. eurų. Jis vykdomas AB „Kauno energija“ lėšomis, nuosekliai vykdant Kauno miesto savivaldybės patvirtintą Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją.

AB „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas pabrėžė, kad, „žvelgiant į netolimą ateitį, investuoti į naujų katilų statybą būtina, nes senuosius, šiuo metu elektrinėje esančius katilus bus galima naudoti tik iki 2022 m. gruodžio 31 d. Po šios datos senieji katilai turės būti arba nebenaudojami, arba rekonstruojami taip, kad atitiktų leistinus taršos normatyvus. Tuo pačiu, katilas užtikrins kuro rūšių diversifikaciją, siekiant užtikrinti patikimą ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą kauniečiams. Pradėjus eksploatuoti šį naująjį įrenginį, bus užtvirtinta galimybė čia, Petrašiūnų elektrinės teritorijoje, naudoti visų rūšių kurą – dujas, biokurą bei skystą kurą.“

Pasak Generalinio direktoriaus, katilas pasitarnaus ir mažinant bendrovės Kauno termofikacijos elektrinei mokamą galios rezervo mokestį, kuris, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką, įskaičiuojamas į šilumos kainą. „Sumažinus galios rezervo mokestį, mažės bendrovės palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Tuo pačiu, tai bus dar viena prielaida mažėti šilumos kainai vartotojams, – sako Rimantas Bakas.

Nepaisant to, kad pastaruoju metu gamtinių dujų vartojimas mažėja, žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, svarbu turėti ir efektyvius dujinius šilumos gamybos šaltinius, kurie leistų lanksčiai reaguoti į įvairius kuro ar šilumos tiekimo sutrikimus, užtikrinti šilumos gamybos rezervą neturint savo nuosavybėje pagrindinio šilumos gamybos šaltinio.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija