Siunčiama nuotrauka

Sprendžia, kurie Kauno tarpukario modernizmo objektų gali pretenduoti į UNESCO

Kurie iš tarpukario modernizmo architektūros objektų Kaune verti atsidurti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše tarp didžiųjų vertybių? Kiek jų galėtų būti? Šie klausimai jau kuris laikas tapę pagrindiniu diskusijų objektu ekspertams, siekiantiems, kad Kaunas pakliūtų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Specialiai šiam tikslui prie Kultūros ministerijos sudarytos darbo grupės nariai vienbalsiai pripažįsta, kad pretendavimas ir patekimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą – ilgas, didelio darbo ir geležinės kantrybės reikalaujantis procesas. Tačiau Kaunas nusiteikęs tokį iššūkį priimti.

„Kaunas labai aktyviai dalyvauja ir nuosekliai dirba siekdamas tarpukario modernizmo architektūros objektų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kultūros ministerija sveikina šią iniciatyvą ir palaiko Kauno miestą siekiant  projekto sėkmės, nes tai reikšmingas projektas ne tik Kauno miestui, bet ir visai Lietuvai, įprasminant tarptautinės ir Lietuvos architektūros tradicijų jungtį  pasauliniu lygiu“, – sako darbo grupei vadovaujantis kultūros viceministras Romas Jarockis.

Įsibėgėja su „namų darbais“

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos prie Kultūros ministerijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė aiškina, kad priešakyje laukiančios procedūros susideda iš dviejų pagrindinių etapų. Pirmiausia teikiama paraiška pakliūti į Preliminarųjį sąrašą. Šitaip valstybės išreiškia intenciją pretenduoti į pagrindinį UNESCO Pasaulio paveldo statusą. Nuo to momento mažiausiai metus laiko UNESCO organizacija stebi ir vertina kandidatūrą ir tik tuomet leidžiama siekti pagrindinio tikslo – patekti į Pasaulio paveldo sąrašą. Būtent pirmajam žingsniui intensyviai rengiasi ir Kaunas, ketinantis šiemet rugsėjį pateikti preliminarią paraišką.

„Kol kas viskas yra pradinėje stadijoje, kurią pavadinčiau pačia namų darbų ruošos pradžia. Tačiau procesas įsibėgėja. Dar nenuspręsta, ką konkrečiai įtrauksime į siūlomų objektų sąrašą, tad mūsų pasiūlymas kol kas koreguotinas, – pasakoja darbo grupės pirmininko pavaduotoja A. Junevičienė. – Dalis darbų jau atlikta. Turime pavadinimą, lyginamąją analizę. Šiuo metu dėliojame kriterijus, kuriuos atitinka Kauno modernizmo architektūra. Vyksta diskusijos su ekspertais, specialistais“.

Pasak pašnekovės, svarbu parengti aiškią atgaivinimo strategiją – kaip ir iš kokių lėšų istoriniai pastatai bus atnaujinti. Tam reikalingas ir konkretus Kauno savivaldybės veiksmų planas, kaip ketinama toliau saugoti ir valdyti pastatus, kad tolesnėje ateityje, pasikeitus jų šeimininkams, paveldo objektai nebūtų sunaikinti ar nuniokoti.

Reikšmingu prioritetu laikoma ir paskirtis, kad objektai atliktų pirminę funkciją, dėl kurios kadaise buvo statyti. A. Janulevičienė mano, kad apie Centrinio pašto pardavimą svarstanti Susisiekimo ministerija bendromis Kauno ir visos šalies pastangomis galėtų to išvengti, o erdvų pastatą pritaikyti parodų salės veiklai ar kitokiems kultūriniams projektams.

Ne vien prestižo reikalas

Neseniai Kaune posėdžiavę darbo grupės nariai patys aplankė ir įvertino daugumą siūlomų tarpukario modernizmo architektūros objektų, esančių centrinėje miesto dalyje. Iš pradžių sudarytą išplėstinį maždaug šimto objektų sąrašą siūloma sumažinti bemaž perpus. Dar daugiau korekcijų gali būti atlikta spalį, kuomet į Kauną iš Paryžiaus atvyks Pasaulio paveldo centro ekspertas Jadas Tabet. Vizito metu jis apžiūrės ir suteiks konsultacijų dėl Kauno siūlomų architektūrinių objektų pasirinkimo.

Šiuo metu į paraišką planuojama įtraukti Centrinį paštą, savivaldybės centrinį pastatą, Kauno valstybinę filharmoniją, V. Putvinskio g. kvartalą (buvusį diplomatinį korpusą), Vytauto Didžiojo karo ir Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos banką, buvusį „Pieno centro“ pastatą ir „Pažangos“ bendrovės rūmus, kino teatrą „Romuva“, Karininkų ramovę, gyvenamųjų namų kvartalą K. Donelaičio gatvėje ir buvusią Tyrimų laboratoriją (dabartinius KTU Cheminės technologijos fakulteto rūmus). Sąraše taip pat turėtų atsirasti Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia ir Žaliakalnio funikulierius.

Tapęs UNESCO pasaulinių vertybių dalimi, Kaunas praplėstų Pasaulio paveldo vietovių žemėlapį Lietuvoje, kur šiuo metu yra keturi geografiniai taškai – Kuršių Nerija, Kernavė, Vilnius ir Struvės geodezinis lankas. Buvimas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše – ne vien prestižo reikalas, bet ir reikšmingas indėlis miesto ir visos šalies turizmui.

„UNESCO Pasaulio paveldo statusas yra efektyviausiai veikiantis ženklas, pritraukiantis turistus ir formuojantis miesto identitetą. Kaunas taps dar labiau matomas. Natūralu, kad miestui ir gyventojams tai suteikia tam tikrus ribojimus bei įsipareigojimus. Kita vertus, tai yra gerai, nes tokie pastatai, kaip „Lietuvos paštas“, „Pieno centras“ Laisvės alėjoje ir kiti tiesiog nebegalės merdėti. Ne vien savivaldybė, bet ir kitos institucijos bus priverstos stengtis juos išlaikyti gyvus. Platesnėms diskusijoms mes būtinai įtrauksime ir visuomenę, kurios balsas čia itin svarbus“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Miestas ieškos kompromiso

UNESCO objektai, anot vicemero, turi derėti su miesto plėtros planais. Dėl to šiuo metu tarp ekspertų vyksta intensyvios diskusijos, kurie objektai turi būti įtraukti į Kauno paraišką, kad UNESCO Pasaulio paveldo statusas turėtų kuo didesnę naudą turizmo srityje, bet sykiu ir kuo mažiau ribotų miesto plėtrą. S. Kairys įsitikinęs, kad toks kompromisas įmanomas ir bus surastas.

„Tarkime, jei stovime priešais pastatą, įtrauktą į vertybių sąrašą, vis tiek turime atsitraukti keletą metrų atgal ar net pereiti į kitą gatvės pusę, kad pamatytume visą jo grožį. Žinoma, tikrosios apsaugos zonos ribos aprėps daugiau nei tik kelis metrus, bet nevertėtų to išsigąsti. Tai tik paaiškina, kaip svarbu puoselėti ne vien patį architektūrinį paveldą, bet ir jį supančią aplinką“, – paaiškino UNESCO komisijos generalinė sekretorė A. Janulevičienė.

Pastaruoju metu Kauno tarpukario architektūra sulaukia vis daugiau dėmesio tiek iš miesto valdžios, bendruomenės, tiek ir iš architektūros specialistų bei istorikų. Pasididžiavimo jausmas savo miestu ir jo kultūros vertybėmis vis labiau juntamas ir tarp pačių kauniečių.

Specialistų teigimu, tam neabejotinai įtakos turėjo ir pernai Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. Be to, apie pripažinimą pasauliniu mastu liudija ir neseniai pelnytas UNESCO Dizaino miesto titulas Kūrybiškų miestų tinkle. Čia Kaunas lygiuojasi tarp tokių miestų kaip Berlynas, Helsinkis, Detroitas ar Singapūras.

 

Ryšių su visuomene poskyrio informacija

 

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Email this to someone

Kaunas pilnas kultūros

Informacija ruošiama

  • Kontaktų paieška ir struktūra
    Kontaktų paieška ir struktūra
    Savivaldybės darbuotojų kontaktų paieška
  • Paslaugos
    Paslaugos
    Čia rasite savivaldybės teikiamas paslaugas
  • Transportas
    Transportas
    maršrutai, tvarkaraščiai, e. bilietas
  • Asmenų aptarnavimas
    Asmenų aptarnavimas
    Aptarnaujami padaliniai, paraiškų priėmimo informacija
  • Projektiniai pasiūlymai
    Projektiniai pasiūlymai
    Statinių projektų viešinimas
  • Kultūra ir turizmas
    Kultūra ir turizmas
    įstaigos, konkursai, stipendijos, renginiai
  • Verslas ir finansai
    Verslas ir finansai
    Lengvatos verslui, leidimai, finansai ir mokesčiai, parduodamas turtas
  • Korupcijos prevencija
    Korupcijos prevencija
    Antikorupcijos komisija, kontaktai
  • Urbanistika
    Urbanistika
    teritorijų planavimas ir statyba, žemės sklypai, reklama
  • Civilinė metrikacija
    Civilinė metrikacija
    Santuokos registracijos apžvalga, informacija jaunavedžiams
  • Švietimas
    Švietimas
    įstaigos, ugdymas, premijos
  • Socialinė apsauga
    Socialinė apsauga
    paslaugos, parama, būstas
  • Seniūnijos
    Seniūnijos
    kontaktai, paslaugos, naujienos
  • Aplinka
    Aplinka
    aplinkos apsauga, švara, dviračių takai, gyvūnai
  • Sveikata
    Sveikata
    įstaigos, slauga, sanitarija, teisės aktai
  • Sportas
    Sportas
    įstaigos, konkursai, stipendijos, renginiai
  • Jaunimas
    Jaunimas
    Jaunimo reikalų taryba, projektai, organizacijos
  • Investicijos
    Investicijos
    Investiciniai projektai, strateginiai dokumentai, ES finansuojami projektai
  • Nevyriausybinės organizacijos
    Nevyriausybinės organizacijos
  • Renovacija
    Renovacija
  • Gyvenamasis būstas
    Gyvenamas būstas
  • zalia_ikona_pabegeliai
    Pabėgėlių integracija
  • Civilinė sauga
    Civilinė sauga
  • zalia_ikona_paveldas
    Kultūros paveldas
  • Viešoji tvarka
    Viešoji tvarka